švytuliuoti

švytuliúoti, -iúoja, -iãvo intr., švituliúoti DŽ, NdŽ 1. švytėti mirguliuojant: Šen bei ten švytuliavo naktigonių ugnys K.Kors. Troboj dar tamsu, tik priešinėj sienoj švituliuoja kūrenamos krosnies atšvaistai J.Balt. Tarp kuprotų alksniukų neūžaugų po kojomis švituliavo jonvabaliai rš. 2. švytuoti, švysčioti: Eina su lempa ir švituliúoja Kp. 3. blizguliuoti atmušant šviesą: Priekyje švytuliuoja dalgis sp. Parudavusi barzda jam apžėlusi, kurioje pirm laiko sidabriniai plaukai švituliuoja Žem. Plačiai atvertose akyse vėl švytuliavo šilti žiburėliai sp. \ švytuliuoti; pasišvytuliuoti